„Lietuvos dainų ir šokių šventė“

Lietuviškai ji vadinasi „Dainu Šventė“, „Dainų“ – „daina“, o „Šventė“ – „šventė“. 2018 m., minint Nepriklausomybės 100-ąsias metines, kartą per ketverius metus rengiama dainų ir šokių šventė, įtraukta į Pasaulio nematerialųjį kultūros paveldą.

UNESCO Pasaulio nematerialaus kultūros paveldo

Kartą per ketverius metus vykstanti „Lietuvos dainų ir šokių šventė“ buvo įregistruota kaip „Baltijos dainų ir šokių šventė“. UNESCO Pasaulio nematerialaus kultūros paveldo 2003 m.

Emblema su gyvybės medžio atvaizdu

Renginio logotipas – „Gyvybės medis“, susidedantis iš trijų dalių: šaknies, vainikuoto kamieno ir viršugalvio. Šaknys simbolizuoja praeitį ir pradžią, galingas kamienas ir karūna – dabartį, tvirtumą, klestėjimą ir gyvenimą bei jėgą eiti tiesiai tikslo link.

Žemė maitina ir suteikia gyvybę medžių šaknims, ši žemė reprezentuoja „Lietuvą“, o galvūgalyje plazdantis paukštis – daug pastangų laisvę iškovojusios Lietuvos „giedantis sielos balsas“. sunkumų. Kartu jie sudaro šventą dainą ir sudaro „dainų šventę“.

Renginys, kuriame dainuoja 20 000 ir šoka 9 000

Renginys, kuriame vienoje vietoje dainuoja 20 000 žmonių, šoka 9 000 žmonių, susijungia tarmės, liaudies dainos, šokiai, menai, maistas, įvairios tradicijos iš visos šalies kaimų ir miestelių.

Pagrindinis turinys yra „Folkloro diena“, skirta tradicinei kultūrai, tokiai kaip liaudies papročiai ir folkloras, „Ansamblių vakaras“ – liaudies dainų drama su spalvingomis dainomis ir šokiais bei profesionalių choreografų sukurta lietuvių papročių ir tradicijų gamyba. „šokių diena“, išreikšta festivalio šokiu, o festivalis baigiamas „dainų diena“, kurioje tūkstančiai dainininkų suburia chorą.

2018 m. vyks Nepriklausomybės 100-mečiui paminėti. Prie pavadinimo pridedama frazė „vardu“ (Vardan Tos), paimta iš šalies himno. Jame slypi noras dar kartą patvirtinti himno reikšmę gerbti tėvynę, jos istoriją ir ją kūrusius žmones, vertinti tiesą, teisingumą ir dorovę, gyventi santarvėje ir vienybėje.

„Mes, kurie buvome mūsų protėvių viltis, esame ir ateities viltis“.

Dainų švenčių istorija

Pirmoji pasaulyje dainų šventė surengta Ciuriche (Šveicarija) 1843 m., Baltijos šalyse, Estijoje – 1869 m. ir Latvijoje – 1873 m. Lietuvių choro debiutas įrašytas 1895 m. vasario 17 d., kai jis pirmą kartą koncertavo „Birutės“ lietuvių bendruomenės dešimties metų jubiliejaus proga, o 1902 m. „Dainų šventė“. Dainų šventės) .

1903 metais Sankt Peterburge buvo sušoktas pirmasis lietuviškas šokis „Suktinis“, o po to šokis pradėtas šokti įvairiose vietose. Pirmoji dainų šventė – Dainų diena – Kaune įvyko 1924 metų rugpjūtį, kurioje 3000 žmonių iš visos Lietuvos atliko 36 dainas.

Trečiasis 1930 metais vyko Kauno amfiteatre Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių proga, o 1934 metais Kaune buvo įkurtas šokių kursas ir lietuvių tautinis šokis tapo privalomu dalyku. 1946 m. buvo priimtas konkurso formatas, kuris nuo tada tapo kasmetiniu renginiu.

1990 m. buvo surengtas 13-asis renginys „Tautinės šventės“ pavadinimu. „Tautinis vakaras“, vadinamas Diena, buvo surengtas pirmą kartą.

Nepriklausomybės 80-metis 1998 m., „Gyvenimo rate“ 2007 m., „Šimtmečių daina“ 2009 m., „Čia – mano namai“ 2014 m. (Čia mano namai) ir pritraukė 50 000 žiūrovų.

2018 m. ji bus surengta Nepriklausomybės 100-mečio proga, pavadinta „Vardan Tos“ ir Tautos himno ištrauka.

tradicinės įstatymų saugomos šventės

2000 metais Lietuvos vyriausybė Seime nusprendė tęsti šią Lietuvos dainų šventę ir išsaugoti tradiciją, kuri 2007 metais tapo įstatymu. Šios tradicijos išsaugojimas ir plėtra, renginio organizavimas ir atsakomybė už sklandų renginį yra užtikrinami teisės aktais.