Saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) ir saugomos geografinės nuorodos (SGN) Šiaurės šalyse santrauka
Šiame straipsnyje apibendrinta informacija apie saugomą kilmės vietos nuorodą (SKVN) ir saugomą geografinę nuorodą (SGN) ir kokie produktai yra sertifikuoti Šiaurės Europoje (įskaitant tris Baltijos šalis), daugiausia dėmesio skiriant Lietuvai.
Mūsų parduodamas lietuviškas medaus midus „Stakriškės“ taip pat yra tradicinis prekės ženklas, įregistruotas kaip Lietuvos nacionalinio paveldo objektas ir sertifikuotas kaip saugoma geografinė nuoroda (SGN).


„Intelektinės nuosavybės teisės“, saugančios produkto kokybę ir reputaciją
Saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN / saugoma kilmės vietos nuoroda) ir saugoma geografinė nuoroda (SGN / saugoma geografinė nuoroda) rodo, kad produkto kokybė ir įvertinimas yra kilęs iš jo kilmės vietos ir yra saugomos kaip viena iš intelektinės nuosavybės teisių. ES sistema.
Saugomoms kilmės pavadinimams (SKVN) taikomi griežtesni standartai nei saugomoms geografinėms nuorodoms (SGN). Ji prasidėjo 1973 m., kai pirmą kartą buvo sertifikuoti vynai iš Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos.
Panaši sistema egzistuoja Japonijoje, kurioje yra apie 120 prekių ženklų, įskaitant Kobe jautieną ir Yubari melioną. Sertifikuota apie 20 alkoholio prekių ženklų, įskaitant Kuma shochu (ryžiai), Satsuma shochu (bulvės), Iki shochu (miežiai), Ryukyu Awamori ir Yamanashi vyną.
Dabar pasigilinkime į SKVN ir SGN, daugiausia dėmesio skirdami Lietuvai ir Šiaurės Europai.

Saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN)
Saugoma kilmės vietos nuoroda
Visose 27 ES šalyse narėse sertifikuoti 1885 prekių ženklai, o logotipas yra raudonos ir geltonos spalvos.
Sertifikatas, suteikiamas gaminiams, kurių kokybė ir savybės išskirtinai atspindi kilmės vietos ir geografinės aplinkos ypatybes.
Daugeliu atvejų produkto pavadinime vartojamas sertifikuotos žemės pavadinimas ir jis turi būti pagamintas tame regione, naudojant tame regione gautas žaliavas.
Įžymūs SKVN maisto produktai yra Camembert sūris (Prancūzija), Gorgonzola (Italija) ir Parmos kumpis (Italija).
Alkoholiu garsėja Bordo, Burgundija, Konjakas, Šampanas (Prancūzija), Prosecco (Italija), Cava (Ispanija), Tokajus (Vengrija) ir kt.
Lietuva turi tik vieną SKVN sertifikatą, kuris skirtas medui.
Lietuvos Radžajaus sritis ir Lenkijos Seinų sritis. 2012 m. jis buvo sertifikuotas kaip pirmasis prekės ženklas, gavęs SKVN sertifikatą dvišaliu būdu, o tai yra retas atvejis, kai taikomas abu pasienio regionai.
Visame Šiaurės šalių regione yra tik 13 SKVN sertifikuotų prekių ženklų: 1 Latvijoje, 0 Estijoje, 5 Švedijoje, 1 Danijoje, 5 Suomijoje ir 0 Norvegijoje.
Lietuviška saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN)
Šalis
|
Prekės ženklas
|
Prekės ženklo pavadinimas (skaitymas)
|
Produkto kategorija
|
Sertifikavimo metai
|
Lietuva 🇱🇹
&
Lenkija 🇵🇱
|
Seinų / Lazdijų krašto medus
|
Seinu / Rajyu Kurasht Medus
|
medus
|
2012 m
|
Šiaurės šalių saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) atsargos
Šalis
|
Prekės ženklas
|
Produkto kategorija
|
Sertifikavimo metai
|
Latvija 🇱🇻
|
Latvijas lielie pelēkie zirņi
|
pupelės
|
2015 m
|
Švedija 🇸🇪
|
Wrångebacksost
|
sūris
|
2022 m
|
Švedija 🇸🇪
|
Vanerlojrom
|
žuvų kiaušiniai
|
2021 m
|
Švedija 🇸🇪
|
Hånnlamb
|
mėsa
|
2016 m
|
Švedija 🇸🇪
|
Upplandskubb
|
duona
|
2014 m
|
Švedija 🇸🇪
|
Kaliksas Lojromas
|
žuvų kiaušiniai
|
2010 m
|
Danija 🇩🇰
|
Dons
|
putojantis vynas
|
2018 m
|
Suomija 🇫🇮
|
Kitkan viisas
|
žuvis
|
2013 m
|
Suomija 🇫🇮
|
Lapin Poron kylmäsavuliha
|
mėsa
|
2011 m
|
Suomija 🇫🇮
|
Lapin Poron sausaliha
|
mėsa
|
2010 m
|
Suomija 🇫🇮
|
Lapin PoLapin Poron liharon liha
|
mėsa
|
2009 m
|
Suomija 🇫🇮
|
Lapinas Puikula
|
bulvės
|
1997 m
|

Saugoma geografinė nuoroda (SGN)
Saugoma geografinė nuoroda
Visose 27 ES šalyse narėse sertifikuota 1 390 prekių ženklų, logotipas yra mėlynos ir geltonos spalvos.
Tai sertifikatas, suteikiamas gaminiams, susijusiems su ypatingu regionu, taip pat pasitaiko atvejų, kai prekės pavadinimui naudojamas regiono pavadinimas. Pagrindinis skirtumas nuo SKVN yra tas, kad dalis gamybos proceso turi būti sertifikuojama už regiono ribų.
Įžymūs PDI produktai yra „Blood Orange“ (Italija), „Bayonne“ kumpis (Prancūzija) ir balzamiko actas (Italija).
Lietuva gavo SGN sertifikatą šiems septyniems prekių ženklams. Jei gerai pažįstate midų, sūrį, duoną, alų, Šakotį ir Lietuvą, prekės ženklais liksite patenkinti.
Visoje Šiaurės Europoje yra 31 SGN sertifikuotas prekės ženklas: 2 Latvijoje, 1 Estijoje, 2 Norvegijoje, 5 Švedijoje, 12 Danijoje ir 2 Suomijoje. Daugiausiai sertifikavimo registracijų turinčioje Danijoje buvo sertifikuoti po keturis vyno ir sūrio prekės ženklus.
Lietuvos saugomos geografinės nuorodos (SGN) atsargos
Šalis
|
Prekės ženklas
|
Prekės ženklo pavadinimas (skaitymas)
|
Produkto kategorija
|
Sertifikavimo metai
|
Lietuva 🇱🇹
|
Nijolės Šakočienės šakotis
|
Nyores Shakochenes Shakotis
|
kepiniai
|
2022 m
|
Lietuva 🇱🇹
|
Kaimiškas Jovarų alus
|
Kaimishkas Yobal Ars
|
Alus
|
2019 m
|
Lietuva 🇱🇹
|
Dziugas
|
Jugas
|
sūris
|
2019 m
|
Lietuva 🇱🇹
|
Liliputas
|
Lilyptus
|
sūris
|
2015 m
|
Lietuva 🇱🇹
|
Daujėnų naminė duona
|
Dauyen Namine Duona
|
ruginė duona
|
2014 m
|
Lietuva 🇱🇹
|
Stakliškės
|
Stakriškės
|
medaus midus
|
2013 m
|
Lietuva 🇱🇹
|
Lietuviškas varškės sūris
|
Lietovishkas Balszkes Souris
|
varškės
|
2013 m
|
Šiaurės šalių saugomos geografinės nuorodos (SGN) atsargos
Šalis
|
Prekės ženklas
|
Produkto kategorija
|
Sertifikavimo metai
|
Latvija 🇱🇻
|
Rucavas baltais svies
|
sviesto
|
2018 m
|
Latvija 🇱🇻
|
Carnikavas nēģi
|
žuvis
|
2015 m
|
Estija 🇪🇪
|
Sõir
|
sūris
|
2021 m
|
Norvegija 🇳🇴
|
Fenalår iš Norvegijos
|
mėsa
|
2017 m
|
Norvegija 🇳🇴
|
Torrfisk iš Lofoteno
|
žuvis
|
2014 m
|
Švedija 🇸🇪
|
Äkta Granna Polkagrisar
|
užkandis
|
2022 m
|
Švedija 🇸🇪
|
Värmländskt skrädmjöl
|
Avižiniai miltai
|
2021 m
|
Švedija 🇸🇪
|
Bruna Bönor iš Ölando
|
pupelės
|
2010 m
|
Švedija 🇸🇪
|
Skånsk spettkaka
|
kepiniai
|
2000 m
|
Švedija 🇸🇪
|
Svecia
|
sūris
|
1997 m
|
Danija 🇩🇰
|
Havarti
|
sūris
|
2019 m
|
Danija 🇩🇰
|
Danbo
|
sūris
|
2017 m
|
Danija 🇩🇰
|
Lammefjordskartofler
|
bulvės
|
2014 m
|
Danija 🇩🇰
|
„Vadehavs“ studija
|
mėsa
|
2012 m
|
Danija 🇩🇰
|
Vadehavslam
|
mėsa
|
2012 m
|
Danija 🇩🇰
|
Bornholmas
|
vynas
|
2011 m
|
Danija 🇩🇰
|
Jylland
|
vynas
|
2011 m
|
Danija 🇩🇰
|
Fyn
|
vynas
|
2011 m
|
Danija 🇩🇰
|
Sjaelland
|
vynas
|
2011 m
|
Danija 🇩🇰
|
Lammefjords Gulerod
|
Morkos
|
1996 m
|
Danija 🇩🇰
|
Esrom
|
sūris
|
1996 m
|
Danija 🇩🇰
|
Danablu
|
sūris
|
1996 m
|
Suomija 🇫🇮
|
Puruveden muikku
|
žuvis
|
2013 m
|
Suomija 🇫🇮
|
Kainuun ronttonen
|
saldus pyragas
|
2008 m
|
Saugoma geografine nuoroda (SGN) sertifikuotas midaus midaus
Tarp jų lietuviškas medaus midus „Stakriškės“ 2010 metų liepą kreipėsi dėl SGN, o 2013 metų lapkritį gavo sertifikatą. SGN sertifikatas buvo patvirtintas po daugiau nei trejų metų peržiūros laikotarpio.
Be to, „Stakriškės“ pristatomos Lietuvoje išleistoje knygoje „Kokybės ženklu pažymėtas lietuviškas maistas“ su SKVN ir SGN.
Medaus vyno midus "Stakriškes"
„Stakriškės“ – medaus gėrimas, kuris figūruoja senoje legendoje apie Lietuvos Kunigaikštystės didįjį kunigaikštį. Skaidrus, gintaro spalvos sake su 12% alkoholio, kurio paruošimas trunka apie metus.
Sumaišius ir pakaitinus medų ir vandenį, sudedami kiti ingredientai, atšaldoma, o mielės įdedamos į fermentaciją. Po to po brandinimo filtruojamas, kol paviršius tampa skaidrus.
Alkoholio kiekis yra tik tiek, kiek susidaro šios fermentacijos metu ir alkoholio nepridedama. Jame nėra pridėto cukraus, saldiklių, dažiklių, kvapiųjų medžiagų ir kt., tai yra skystis, turintis savybių, gautų iš pirminės medaus kokybės.
Šis midaus „Stakriškės“ gaminamas Lietuvos Stakriškių krašte pagal tradicinius, nuo seniausių laikų perduotus receptus, ir ilgainiui saugo subtilaus aromato ir skonio brandinto midaus pasitikėjimą.
Lietuviškas midus „Stakriškės“ Europoje registruotas kaip ypatingas prekės ženklas. Kodėl gi nepabandžius savo ypatingą dieną?
Nuorodos URL: Europos Komisijos svetainė
Nuoroda: "Kokybės ženklu pažymėtas lietuviškas maistas" (Kokybe Pazenklintas Lietuviskas Maistas) / Terra Publica 2017 m.