„Gedimino svajonė“
Sostinės Vilniaus įkūrimo legenda
Maždaug XIV amžiuje Lietuva buvo vadinama LDK, o jos monarchas didysis kunigaikštis Gediminas valdė iš sostinės Trakų.
Vieną dieną didysis kunigaikštis Gediminas išvyko medžioti už kokių dvidešimties kilometrų. Medžioklė buvo sėkminga, nukovė didžiausią Lietuvos žvėrį – aurochą, iš džiaugsmo ir nuovargio nusprendėme tądien negrįžti į Trakus, o stovyklauti Šventalagio slėnyje. Tą naktį jis sapnavo labai keistą, bet labai ryškų sapną.
Didysis kunigaikštis Gediminas sapne pamatė ant kalvos stovintį didįjį geležinį vilką. Vilko kaukimas buvo toks stiprus, kad priminė šimtus vilkų staugimo vienu metu. Kitą rytą nuėjo pas kunigą Lizdeiką patarimo.
Lizdeika, didžiausias Lietuvos išminčius, sakė: „Ant kalvos stovintis geležinis vilkas yra didžiojo miesto, kuris turėtų ten stovėti, simbolis, o jo galingas kauksmas reiškia, kad visas pasaulis vieną dieną sužinos apie tos sostinės klestėjimą“.
Erchercogas Gediminas tuojau išsiuntė savo vyrus į Šventalagio slėnį statyti pilies. Miestą jis pavadino Vilniumi ir padarė jį naująja Lietuvos sostine.
Gedimino pilį, pastatytą ant to paties kalno, kurį sapne regėjo didysis kunigaikštis Gediminas, ir šiandien gausiai lanko, skleidžiant Vilniaus šlovę pasauliui.
"Gedimino svajonė"
lietuvių mitologija
Peržiūrėti visus
Naujausi įrašai
Ištirkite daugiau
