"Šatrijos kalnas"
Legenda apie kalną, kuriame renkasi raganos
Netoli Telšėjaus miesto vakarų Lietuvoje buvo kraštas, vadinamas Žemaitija. Vietos gyventojai pradėjo statyti bažnyčią, bet kitą rytą tai, ką jie pastatė, buvo palaidota po žeme. Stebėdamiesi daug kartų dirbo iki saulės nusileidimo, bet kitą dieną buvo palaidoti taip pat. Kitą dieną žmonės iš viso miestelio susirinko per vieną dieną užbaigti bažnyčią, bet vėlgi per naktį bažnyčia buvo palaidota po žeme ir paversta kalva. Būtent Žemaitijos raganos užpildė bažnyčią ir nuo tada kiekvieną vakarą rinkosi ant kalno pasidžiaugti savo prieglobsčiu. Vieną dieną raganos, pamiršusios laiką ir šokusios visą naktį, pastebėjo, kad rytą pasitinka saulė ir gaidžių giedojimas. Maudymasis saulės spinduliuose reiškia mirtį.Sakoma, kad buvo ragana, kuri rėkė ir ieškojo. Išgirdę balsą, vietiniai kalvą pradėjo vadinti „Šatrija“, paimta iš šluotos koto „šatra“ (šatra). Šiandien, kaip senovinis šatrijos ritualas, kasmet trečiąjį liepos šeštadienį Žemaitijos pagonys (ikikrikščioniškasis tikėjimas, daugiausia garbinantis gamtą ir gyvas būtybes) pagerbia ugnies ir židinio deivę Gabiją.Vyksta ceremonija. Lietuvoje prieš degtukų plitimą buvo meldžiamasi Gabijai, kad brangios anglies krosnyje ilgai išsilaikytų.
Netoli Pasaulio paveldo Kuršių nerijos yra įrengtas žygių maršrutas „Raganų kalnas“, kuriame galima pasigrožėti medžio raižiniais, kurie giria raganas, velnius, pagonis ir kt.
„Šatrijos legenda“
Daugiau iš:
Myths
lietuvių mitologija
Peržiūrėti visus
Naujausi įrašai
Ištirkite daugiau
